įsibailinimas

įsibailìnimas sm. (1) → įbailinti (refl.): Tik bereikalingas tavo įsibailìnimas, o nė tę vaidinasi, nė nieko Gs. Įsibáilinimas vaiko – bijo į kampą ir pažiūrėt Rdm. \ bailinimas; įsibailinimas